Spalis laikomas psichikos sveikatos supratingumo mėnesiu. Nors nustatyta, jog kas 8 žmogus visame pasaulyje turi tam tikrų psichikos sutrikimų, tačiau daugeliui apie tai prabilti viešai ir kreiptis pagalbos vis dar tabu. Šiandienos įrašu norime atkreipti jūsų dėmesį į šią opią problemą, kuri gali paliesti bet kurį iš mūsų. Žemiau aptarsime dažniausiai pasitaikančius psichikos sutrikimus bei papasakosime, kaip galima palengvinti jų simptomus.
PSICHIKOS SUTRIKIMŲ AUGIMO PRIEŽASTYS
Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, psichikos sveikatos sutrikimų turinčių žmonių skaičius kasmet vis auga. Deja, nėra vieno aiškaus faktoriaus, kuris lemtų šių sutrikimų dažnėjimą - tam įtakos gali turėti daugybė skirtingų priežasčių, tokių, kaip:
- Išaugęs socialinės medijos naudojimas;
- Didėjantis socialinis spaudimas (mokymosi, karjeros, tėvystės, finansų atžvilgiu ir kt.);
- Padažnėję teroristiniai įvykiai, karo grėsmė, užsitęsusi pandemija ir kt.;
- Dažnai patiriamas stresas;
- Dažnėjančios miego problemos;
- Gyvo bendravimo trūkumas;
- Nevisavertė mityba;
- Didesnis svaigiųjų medžiagų vartojimas ir kt.
DAŽNIAUSIAI PASITAIKANTYS PSICHIKOS SUTRIKIMAI
Pagal atsiradimo priežastis ir pasireiškiančius simptomus psichikos sveikatos sutrikimai skirstomi į daugybę rūšių. 3 dažniausiai pasitaikantys - tai nerimo sutrikimai, depresija ir potrauminis streso sutrikimas. Toliau trumpai papasakosime apie kiekvieną iš jų.
NERIMO SUTRIKIMAI
Jie skirstomi į šiuos pagrindinius tipus: generalizuotą nerimo sutrikimą, panikos sutrikimą, obsesinį kompulsinį sutrikimą (OCD), socialinį nerimą bei specifines fobijas. Dažniausiai pasitaikantys simptomai, būdingi visiems nerimo tipams - tai nuolat juntama baimė, nesaugumo jausmas, silpnumas, nuovargis ir kt. Taip pat pastebimas padažnėjęs širdies ritmas ir kvėpavimas, sunkumas susikaupti, miegoti ir kt.
DEPRESIJA
Tam, kad žmogui būtų diagnozuota depresija, jis turi būti patyręs depresijos epizodą, trunkantį lgiau nei dvi savaites. Depresijos epizodų metu žmogus gali jausti liūdesį, beviltiškumą, tuštumą, stiprų kaltės jausmą, apatiją, menką savivertę ir kt. Taip pat jiems būdingas energijos trūkumas, suprastėjęs apetitas ir miego kokybė, varginančios mintys apie mirtį ar savižudybę.
POTRAUMINIS STRESO SUTRIKIMAS (PTSD)
Jis gali atsirasti žmonėms, patyrusiems ar mačiusiems traumuojantį įvykį, pavyzdžiui, stichinę nelaimę, teroro aktą, smurtą, avariją ir pan. Šis sutrikimas pasireiškia nuolat grįžtančiais prisiminimais apie įvykį, tam tikrų situacijų, vietų ar žmonių, sietinų su patirtu įvykiu, vengimu, padidėjusiu grėsmės ir baimės jausmu, pasikartojančiais košmarais, suprastėjusia miego kokybe ir kt.
PSICHIKOS SUTRIKIMŲ PREVENCIJA
Dauguma psichikos sutrikimų savaime nepagerėja ir laikui bėgant gali tik paūmėti. Dėl to jeigu jūs ar jūsų artimieji patiriate aukščiau išvardintus simptomus - neignoruokite jų - kuo skubiau kreipkitės pagalbos į šeimos gydytoją ar psichikos sveikatos specialistą, kuris jus pakonsultuos ir pritaikys jums tinkamiausią gydymo metodą.
Dažniausiai priskiriami specialūs medikamentai ir terapijos, tačiau siekiant efektyvesnio rezultato, vertėtų atkreipti dėmesį ir į savo gyvenimo būdą. Stenkitės sveikai ir reguliariai maitintis, daugiau laiko praleisti lauke, didinti savo fizinį aktyvumą, dažniau susitikti su draugais bei artimaisiais ir kt. Visa tai gali padėti sumažinti patiriamą stresą bei pagerinti bendrą savijautą.
Taip pat labai svarbu užtikrinti kokybišką miegą. Jeigu jums sunku užmigti ar naktimis dažnai prabudinėjate - rekomenduojame pabandyti miegoti su sunkia antklode. Jos sukuriama svorio galia mažina streso hormono bei didina miego ir laimės hormonų išsiskyrimą organizme, tad gali padėti lengviau atsipalaiduoti, užmigti ir kokybiškai išsimiegoti.
